- urėdauti
- urėdáuti vksm.
.
.
urėdauti — urėdauti, auja, ãvo (sl.) intr. [K], Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; Q410, N, L 1. RtŽ būti urėdu, prievaizdu: Jis urėdãvo tris metus J. 2. eiti aukštas pareigas, valdyti: Urėdą turėti, urėdauti B79 … Dictionary of the Lithuanian Language
urėdavimas — urėdãvimas sm. (1) Rtr, KŽ; L, A.Janul → urėdauti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language